Sveiki atvykę į oficialią Jean-Pierre Martinez pjesių kolekciją, išverstą į japonų kalbą. Žemiau išvardytų pjesių scenarijai yra prieinami nemokamam atsisiuntimui. Tačiau bet koks viešas spektaklis, nesvarbu, ar tai profesionalus, ar mėgėjų pastatymas, reikalauja išankstinio autoriaus leidimo. Norėdami susisiekti su Jean-Pierre Martinez ir gauti leidimą jo kūrinių pastatymui, užpildykite kontaktinę formą:
🔍 Ieškote daugiau pjesių? Atraskite visą kolekciją prancūzų, anglų, ispanų ir portugalų kalbomis.
Karantinas
Keturi nepažįstami žmonės, prieš savo valią, yra uždaromi į karantiną, kuris, kaip paaiškėja, vyksta apleistame teatre. Už įsivaizduojamo stiklo juos stebi žmonės – žiūrovai. Tariamai užsikrėtę asmenys kelia klausimus. Kuo jie galėjo būti užkrėsti? Koks jiems gresia pavojus? Kada ir kaip visa tai baigsis? Pamažu aiškėja, kad ši uždara erdvė egzistuoja netolimoje ateityje, kurioje Didysis Brolis valdo viską, ir kad šio karantino priežastys gali būti ne vien medicininės…
Vaidmenų pasiskirstymas: 4 personažai (Vyrai arba moterys)
Žanras: Politinė komedija, Situacijų komedija, Mokslinė fantastika, Teatras teatre
Raktažodžiai: Karantinas, Uždara erdvė (Huis clos), Distopinė komedija, Socialinė satyra, Didysis Brolis, Socialinė kontrolė, Represija, Draudžiamas juokas, Absurdas, Teatras teatre, Laisvė, Stebėjimas, Visuomenės veidrodis, Artima ateitis, Izoliacija, Subversyvus humoras, Maištas, Įsivaizduojama epidemija, Tapatybė, Valdžios kritika
Jean-Pierre Martinez: pasaulinis dramaturgas, ginantis humanistines vertybes per komediją
Jean-Pierre Martinez – prancūzų dramaturgas, turintis ispanų šaknų, kurio netradicinis kelias suformavo unikalų meninį balsą. Jis turi įvairiapusį akademinį išsilavinimą: yra įgijęs ekonomikos ir rinkodaros (Sciences Po), ispanų ir anglų literatūros (Sorbonne), lingvistikos ir semiotikos (École des Hautes Études en Sciences Sociales) bei scenarijaus rašymo (Conservatoire Européen d’Écriture Audiovisuelle) diplomus.
Jis dalyvavo Paryžiaus mokyklos veikloje 1980-aisiais, vadovaujant Algirdui Julienui Greimui, ir kartu su Jean-Marie Floch vedė Reklamos semiotikos dirbtuves Nacionaliniame mokslinių tyrimų centre (Centre National de la Recherche Scientifique). Šia tema jis paskelbė keletą straipsnių. Tuo pat metu jis daugiau nei dvidešimt metų dirbo kaip semiotikos konsultantas, bendradarbiaudamas su didžiausiomis konsultacijų agentūromis, ypač su Ipsos.
Jo įvairiapusė karjera taip pat apima grojimą būgnais roko grupėse, televizijos scenarijų rašymą, prancūzų kalbos dėstymą universitete Teksase ir scenarijaus rašymo seminarų vedimą Paryžiuje. Šiandien jo pjesės yra statomos penkiuose žemynuose.
Kaip tvirtas dramaturgų nepriklausomybės šalininkas, Martinez priėmė drąsų sprendimą visas savo pjeses nemokamai pateikti teatro trupėms savo svetainėje. Jo kūriniai, išversti į daugiau nei dvidešimt kalbų, pasiekė publikas visame pasaulyje, įskaitant besikuriančias teatro grupes ir regionus, kur teatras yra naudojamas kaip socialinių pokyčių įrankis.
Jo pjesės dabar studijuojamos mokyklose ir universitetuose tiek Prancūzijoje, tiek tarptautiniu mastu, taip dar labiau įtvirtindamos jo įtaką. Iki šiol Jean-Pierre Martinez parašė 114 pjesių, kuriose kuriamas unikalus ir savitas pasaulis. Jo kūriniai meistriškai balansuoja tarp komedijos, absurdo ir socialinės satyros, todėl dažnai yra lyginami su Feydeau, Courteline ir Ionesco kūryba.
Jo pjesės įsišaknijusios kasdienybėje, tačiau dažnai pereina į siurrealistinį ar fantastinį pasaulį, perteikiamą per natūralius ir stipriai veikiančius dialogus. Martinez pasakojimo struktūros ir scenarijaus rašymo meistriškumas atsispindi jo gerai apgalvotuose siužetuose, kuriuose gausu netikėtų posūkių.
Jo kūriniai dažnai yra aštri socialinė kritika, kurioje naudojama karikatūra ir parodija, siekiant atskleisti tiek tuos, kurie kenčia nuo visuomenės normų, tiek tuos, kurie jas palaiko. Šis dvilypumas atspindi Molière‘o satyrinę dvasią, jungiančią aštrią kritiką su gilumine humanistine vizija.
Jean-Pierre Martinez teatrą mato ne tik kaip pramogą, bet ir kaip refleksijos ir veiksmų erdvę. Komedija jo kūryboje tampa galingu ginklu ginti universalias vertybes, tokias kaip laisvė, lygybė ir teisingumas. Po humoro paviršiumi jo pjesės nagrinėja svarbias problemas: sekuliarumo gynimą, demokratijos grėsmes, populizmo kilimą, ekstremistinių ideologijų atgimimą ir ekologinius iššūkius.
Naudodamas humorą ir metateatrą, Martinez tyrinėja aktorių, žiūrovų ir paties teatro vaidmenį, suteikdamas savo kūriniams gilumo ir išlaikydamas juos prieinamus plačiai auditorijai.
Jo įsipareigojimas kurti prasmingą, bet kartu ir linksmą teatrą pabrėžia teatro aktualumą šiuolaikinėje visuomenėje. Martinez teatro vizija yra populiari geriausia prasme – įtraukianti, bet ne supaprastinta, nepaklusni, bet ne vulgaru, socialiai angažuota, bet ne pamokslaujanti.
Jo kūriniai ir toliau įkvepia ir linksmina žiūrovus visame pasaulyje.